Glowing Wish: Kaip Viktorija laimės ieškojo arba kitaip ,,Labas fotografija!''

Senai berašiau. Su viltimi planavau pradėti, bet laiko kaip nėra - taip nėra. Galbūt net nesistengiau jo atrasti ir tik tesvajojau apie rašymą čia. Tačiau šiandien netikėtai sulaukiau paskatinimo savo ask'e ir tadam - Viktorija vėl rašo! Visada norėjau parašyti kažką tikrai įdomaus, tačiau tai turėtų būti įdomu ir man pačiai. Todėl parašysiu apie patį įdomiausią dalyką (žinoma, įdomiausia man). Nepamenu kiek jau laiko dievinu fotografiją. Turbūt tai išaugo iš tų dienų, kai sesuo prašydavo manęs nuofotografuoti ją. Bėgant metams man šis nemėgstamas užsiėmimas tapo aistra. Svajojau turėti veidrodinį fotoaparatą, bet svajonės lieka svajonėmis, kitaip tariant svajone lik sveika. Metai bėgo, o svajonė vis stiprėjo. Kaip sakoma, viename geriausių Lietuvos autorių eilėraščių, Maironio ,,Trakų pilyje'': ,,Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos/ Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..''. Na su mano svajone buvo kitaip. Kūriau įvairiausius planus, kaip pasiekti tai, ko noriu. Mąsčiau taupyti, dirbti... Bet pripažinkime, paauglei su minimaliais dienpinigiais sunku susitaupyti bent pigiausiam dslr fotoaparatui. Na ir kam gali reikėti ,,darbininkės" keturiolikmetės. Net šiek tiek vyresnės merginos Lietuvoje dirbti niekam nereikia. Tačiau atėjo diena (pagaliau!), kai nusprendėme su seserimi taupyti kartu. Beveik ištisus metus taupėme, dirbome (vis dėl to atradome savo nišą), neišleisdavome įvairiomis progomis padovanotų pinigų, nedaug ką tepirkome mokyklai ir vualia mes jį įsigijome!!! Priešingai nei daugelis, prie senų įpročių leisti pinigus negrįžome ir sugebėjome sutaupyti pinigų dar ir portretiniui objektyvui su 1.8 diafragma. Ši patirtis, kurią galime pavadinti tikru sunkmečiu mūsų spintai ir papuošalų dėžėms, išmokė mus tikslo siekimo, o tai labai naudinga patirtis, kuri tikrai praverčia. Išmokome taupyti, atradome būdų, kaip galime užsidirbti pinigų. Šiandien ir vėl leidžiame širdims pasidžiaugti naujais pirkiniais. Tačiau šis įrašas ne apie tai, o apie fotografiją. Įsigijus Nikon'ą vėl užsibirėžiau tikslą - tapti geresnę fotografijos srityje, nei brangiausius fotoaparatus turinčius, turtingų tėvų vaikučius, kuriems fotoaparatas dar viena šiais laikais madinga užgaida. Fotografuoju seserį, draugus, niekučius ... Fotografuoju viską, kas patraukia mano akį. Dabar net truputį gėdą pamačius savo pirmąsias nuotraukas, bet anksčiau man jos atrodė nuostabios. Fotografijos dėka netgi išmokau šiek tiek naudotis photoshopu, kuris ankščiau man buvo visai nesuprantamas dalykas, lyg knyga parašyta kiniečių kalba. Fotografija dabar man yra viskas. Nesu joje gera. Nesu netgi pažengusi. Esu tik naujokė šioje srityje, bet noriu ir siekiu tobulėti. Na, o dabar tarp kitko, man labiausiai patinka portretinė fotografija, tačiau suprantate, be sutikimo viešinti portretų negaliu. Todėl įkelsiu keletą kitokių nuotraukų, galėsite įvertinti mane. Nepyksiu jei barsite, peiksite, būsiu dėkinga už visus patarimus, kad ir kokie jie bebūtų.